sociologija. paskaitų medžiaga

žmonių socialinio gyvenimo, grupių ir visuomenės mokslinis tyrimas.

Atskirame atvejyje įžvelgti bendrybę.
Matyti nauja tame, kas rodos gerai pažįstama.
Nuasmeninti tai, kas atrodo asmeniška

įvedė sociologijos sąvoką (iš pradžių norėjo pavadinti soc. fizika)
siejamas su pozityvistine filosofija.
Savo mokslą apie visuomenę jis padalino į dvi dalis: statika ir dinamika. Statika – visuomenės struktūra. Dinamika – visuomenės dėsniai kaip ji keičiasi, jų ieškojimas.
Visuomenė pereina per tris raidos epochas:
1) Teologinė– žmogus stengiasi suvokti visų reiškinių pirmapradę priežastį ir randa, kad tokia priežastis yra dieviškoji jėga.
2) Metafizinė– viešpatauja filosofai, aiškinamas pasaulis.(Renesansas)
3) Pozityvistinė – remiasi mokslu, jo atskleistus dėsnius.(nuo Koperniko, Galilėjaus ir Niutono darbų) Žmogus suvokia tikrąsias savo pažintines galimybes ir jų ribotumą. Jis atsisako ieškoti pirmapradžių priežasčių bei esmių ir atsideda jam prieinamų reiškinių bei faktų stebėjimui, jų lyginimui ir sisteminimui.

Kaip ir Comte domino socialinis solidarumas.
socialinių faktų tyrimas
Bandė nustatyti kas palaiko tvarką tradicinėje ir harmoninėje visuomenėje. Tradicinėje visuomenėje būdingas mechaninis solidarumas (žmones vienijo jų panašumas, mąstymas, darbai). Moderniose visuomenėse organiškas solidarumas remiasi žmonių išskirtinumu. Daug dėmesio skyrė metodologijai, mėgino analizuoti savižudybės veiksnius.
temos : -sociologija kaip empirinis mokslas
-asmenybės formavimasis
-naujos socialinės tvarkos susidarymas

Turėjo didelę įtaką konfliktų teorijos raidai.
materialistinė istorijos samprata
Visuomenė turėjo klases, o K. Marx pasisakė už klasių panaikinimą.
Visuomenę nusako gamybos būdas ir gamybiniai santykiai, jiems keičiantis palaipsniui keičiasi ir gamybos būdas. Visuomenės raida priklauso nuo ekonominių veiksnių.
Pagal Marxo pagrindinės konfliktuojančios visuomenės grupės yra klasės, kurios skiriasi pagal ekonominį požymį.

XIX a. antroji dalis jo kūrybos buvo ginčas su jo šešėliu (K. Marx), kritikavo jo veikalus. Domėjosi idėjų kaita.
už struktūras svarbiau socialinė kaita
Svarbiausiu politinio gyvenimo konfliktu laikė politinių partijų kovą su biurokratizmu.
Lemiamu europietiškos kultūros bruožu laikė racionalumą, pasak jo, racionalizacija yra vienas iš svarbiausių modernios visuomenės bruožų (pakeitusi religingumą)
kapitalizmo atsiradimui įtakos turėjo krikščioniškos vertybės

-siejamas su Durkheim ir Comte
-visuomenė - tai daugelio struktūrų, turinčių savo funkcijas, sistema
-soc. struktūra - santykinai pastovūs žmonių elgesio modeliai
-organinė analogija- visuomenė kaip žmogaus organizmas
-moralinio konsenso svarba
-T. Parson ir R. Merton

-Karl Marx, R. Dahrendorf
-kritikavo str funkcionalizmą
-visuomenės padalijimų svarba
-socialiniai konfliktai verčia keistis visuomenę
-visuomenė - socialinė sistema, pagrįsta socialine nelygybe, kuri skatina socialinius pokyčius

-siejama su Weber ir Mead, Cooley, Blumer
-visuomenė - nuolatinių sąveikų tarp individų įvairiose socialinėse situacijos rezultatas
-tiria kalbą ir jos prasmę
-žmonės sąveikauja simbolinių prasmių pagalba
-dėmesys mikrostruktūroms

tai tikėjimai, vertybės, elgesio modeliai ir materialiniai daiktai bendri tam tikrai žmonių bendrijai.

Visuomenę vienija struktūrizuoti socialiniai santykiai, kurie remiasi unikalia kultūra.

Simboliai
kalba
vertybės
normos
materialinė kultūra

Prasmės "nešėjas", pripažįstamas ir siejamas su šia prasme tam tikros kultūros žmonių

Simbolių, turinčių standartinę prasmę, sistema, leidžianti visuomenės nariams susibendrauti ir kalbėti

Standartai, kuriais kultūros nariai apibrėžia, kas yra pageidaujama, o kas ne, kas yra gera ir gražu, o kas bloga ir bjauru.