Mikrobiologija

Stafilococcus genčiai priklauso apie 32 stafilokokų rūšių. Medicinai svarbios tik 3: 1. Staphylococcus aureus – dažniausias žmonių stafilokokinių ligų sukėlėjas. 2. Staphylococcus epidermidis – sąlygiškai patogeniška (opurtunistinė) bakterija, gali sukelti infekcijas, susilpnėjus imunitetui. 3. Staphylococcus saprophyticus – gali sukelti šlapimo takų infekcijas. Stafilokokai gali būti klasifikuojami remiantis plazmokoagulaze: S.aureus yra plazmą koaguliuojantys. O kiti – plazmą nekoaguliuojantys stafilokokai.

Stafilokokai yra odos, kv4pavimo takų ir virškinamojo kanalo normalioji mikroflora. Stafilokokų taip pat dažnai būna ant drabužių, patalynės ir kitų buities daiktų. Kai kurios stafilokokų rūšys randamos gyvūnų organizme.

Stafilokokai - rutuliškos, 0,5-1 um skersmens ląstelės. Jie nujudrūs, sporų nesudaro. Citoplazminę stafilokoko membraną gaubia ląstelės sienelė, sudaryta iš glikopeptido peptidoglikano, teicho rūgščių ir ląstelės sienelės baltymų. Dėl tam tikrų cheminių medžiagų poveikio (pvc., penicilino) stafilokokai gali virsti L formomis. Tam tikros S.aureus padermės turi kapsules.

· Tepinėlyje išsidėsto kekėmis (dėl dalijimosi 3-imis plokštumomis) · Kolonijos S formos, gali būti geltonos, raudonos, oranžinės · Jaunos kokų padermės gramteigiamosios, senėdamos – gali virsti gramneigiamosiomis · Fakultatyviniai anaerobai, dauginasi daugelyje maitinamųjų terpių · Optimali augimo temperatūra 37°C · Gamina vandenyje netirpstantį kremo spalvos, baltą ar geltoną pigmentą · S. aureus gali hemolizuoti eritrocitus · Stafilokokai sintezuoja katalazę – padeda skirti nuo streptokokų · Stafilokokai lėtai fermentuoja daug angliavandenių, sudarydami pieno rūgštį (be dujų) · Proteolizinis aktyvumas skirtingas · Patogeniški stafilokokai sintetina daug neląstelinių medžiagų – toksinai, fermentai

Stafilokokų yra visoje žmogaus aplinkoje.Jie plinta nuo rankų ant daiktų, nuo daiktų – ant žaizdų ar maisto, t.y. lytėjimo (kontaktiniu), taip pat ir oro lašeliniu būdu. S. aureus yra gana atsparus išorės veiksniams. Kontaktinis plitimo kelias labai reikšmingas ligoninėse, kur daugelis personalo darbuotojų ir ligonių turi antibiotikams atsparių stafilokokų nosyje ir ant odos, ir taip platina nozokomines stafilokokinių infekcijų sukėlėjų padermes.

1. Paviršinės odos ligos. Piodermija (pūslelinė – impetigo). Folikulitas, šunvotė (furunkulas), „miežiai“. Pūliniai ir karbunkulai.
2. Giliosios ligos. Osteomielitas. Plaučių uždegimas. Ūminis endokarditas. Artritas, bakteriemija, sepsis, giliųjų organų pūliniai.
3. Stafilokokų toksinų sukeliamos ligos. „Nudegusios odos sindromas“. Stafilokokinė maisto intoksikacija. Toksinio šoko sindromas.